Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-09-11

pasileidusi dvasia ….

Publikuota: Kita

Taip sunkiai krenta gyvenimo lapai, supjaustyti peiliukais bei sudeginti dviem degtukais – praeitimi ir dabartimi…


Taip greitai bėga laikas, kuris niekad negrįš….


Taip beprasmiškai skamba šie žodžiai… Kaip ir daugelis iš tu, kuriuos tu tarei tada, kai sugebėjai, kai tavo balso stygos dar galėdavo išgauti garsus… Paskendusi tavo prisiminimuose aš niekada negalėsiu tavęs vadint kitu vardu…


Po palange pasislėpus laukiu, kol liūdesio ir melancholijos kojomis atskris lietus. Jis badys langus savo smailiomis stiklinėmis adatomis ir vis labiau primins man tavo tylu ir piktdžiugišką juoką. Dabar mano laikas juoktis, nes tu tik bejausmis gulintis lavonas savo minčių bei amžinosios tylos patale… Tik aš nenoriu juoktis… Mano gerklėj įstrigo žodis ir jau neberandu jo prasmės…Taip tyliai ateina liūdesys su lietaus lašai, o tu niekad jau nebeišgirsi…..


 


Kas tyliai šnabždėjo ten? Ten tyliai už lango kieme… Kur pasuko žvaigždės, nusileidusios į tavo plaukus? Tenka pamiršti… Viską, kas gali būti gyva ir kas buvo manyje…


Kaip tyliai įėjai pro duris lyg vejas naktį, taip tyliai atėjai į sustingusią  širdį.. Lyg nesava…Lyg sužverėjusi ir dar kartą tavo.. Pasileidusi dvasia…


Atgal į: pasileidusi dvasia ….